We found a match
Your institution may have access to this item. Find your institution then sign in to continue.
- Title
MÉRIMÉE ET LA LITUANIE.
- Authors
LAURENT, THIERRY
- Abstract
Apie Merimee laikų Lietuvą Prancūzijoje žinoma palyginti nedaug, menkai žinoma ne istorinė praeitis, o kultūra ir kalba. 1830-1840 metais, traukdamiesi nuo Rusijos persekiojimo, į Paryžių atvyko daug lietuvių ir lenkų emigrantų, pavyzdžiui, Adomas Mickevičius. Jie sudomino vietinius intelektualus baltų kultūra. Apie XIX a. vidurį Prancūzijos filologai, mitologijos specialistai, kaip ir jų kolegos vokiečiai, ėmė išsamiai tyrinėti lietuvių kultūrą. Merimee taip pat pasinėrė į baltų ir slavų studijas. Kaip rašytoją, o ne mokslininką, jį labiau viliojo užsienio kalbos, jis tapo puikiu rusų literatūros vertėju. Apgailestaudamas, kad bėgant amžiams nyksta senosios kalbos, Merimee ėmė domėtis žemaičių tarme, bendravo su to krašto žmonėmis. 1869 metais (likus metams iki Merimee mirties) pasirodė jo apsakymas „Lokys". čia pasakojama apie lokį ir moterį, kuri pagimdo žmogiškos išvaizdos, bet pragaištingo elgesio, žudikišką jų sūnų. Prancūzų skaitytojams prieš akis iškilo Lietuvos vaizdas: istorinė aplinka, kraštovaizdis, kalba, senoji pagonybė, liaudies tradicijos. Šiame literatūros kūrinyje buvo daug netikslumų, jame susipynė fantazija ir tikrovė, atsiskleidė tipiški Merimee kūrybos bruožai: laukinio prado motyvai, žmonių dvilypumo žavesys, tikroviškumo ir antgamtiškumo jungtis, santūrus ir lakoniškas rašymas. Kadangi straipsnyje analizuojama pirmoji prancūzų prozos fikcija Lietuvos tema, ji turi didelę simbolinę vertę.
- Publication
Darbai ir Dienos, 2011, Issue 55, p173
- ISSN
1392-0588
- Publication type
Article